Kaip gimsta pipyakai: nuo pieštuko eskizo iki naujų namų

Kartais mūsų klausia, kodėl mažam minkštam žaislui prireikia šešių valandų ir kodėl jis kainuoja brangiau nei fabrikinis meškiukas iš prekybos centro. Sąžiningas atsakymas toks: beveik niekas šiame procese nedaroma greitai, ir mes nenorėtume, kad būtų kitaip. Štai visas kelias.

1. Eskizas

Kiekvienas naujas pipyakų personažas prasideda ant popieriaus, pieštuku. Būtent eskizas nulemia charakterį. Katė, nupiešta mieguistą rytą, išeina apvalesnė ir sunkesnių vokų nei nupiešta po dviejų puodelių arbatos. Eskizus saugome: žaislo puslapio nuotraukoje dažnai matyti tas pats galvos palenkimas, kuris pirmiausia atsirado pieštuku.

Paskui kiekvienas pipyakas iškerpamas ir pasiuvamas rankomis, todėl dviejų visiškai vienodų nebūna. Todėl prie daugumos parduotuvės žaislų ir parašyta „vienintelis toks“: kiekvienas egzistuoja lygiai vienu egzemplioriumi. O jei jums patiko pipyakas, kurį jau priglaudė, parašykite mums, ir pasiūsime panašų.

2. Audinys ir kirpimas

Pipyakai siuvami iš minkšto minky pliušo, kurį malonu apkabinti. Kamšalas visada tas pats: hipoalerginis holofaiberis, išlaikantis formą net po kelių šimtų apkabinimų.

Kerpame lėtai, ir tai sąmoninga. Minky pliušas turi plaukelio kryptį, o katė, iškirpta prieš plauką, atrodo amžinai pasišiaušusi. (Tai sužinojome iš savo patirties. Tą katę pasilikome, o ne pardavėme, ir dabar ji prižiūri siūlų stalčių.)

3. Siuvimas ir kimšimas

Kūneliai siuvami mašina dėl tvirtumo: labiausiai siūlėms tenka, kai žaislas nešamas už vienos ausies, o būtent taip nešami visi žaislai. Ausys, uodegos ir smulkios detalės paskui prisiuvamos rankomis. Kimšama keliais etapais, po žiupsnelį, kad svoris nusėstų apačioje ir žaislas sėdėtų tiesiai, o ne virstų atgal.

4. Snukutis

Snukutis, tai ilgiausia dalis ir vienintelė, kurios niekada neskubiname. Ūsai ir šypsenos siuvinėjami rankomis siūlais, kaip ir akys daugumos pipyakų; kai kurie vietoj jų turi plastikines akytes, tvirtai pritvirtintas iš vidaus. Niekas neklijuojama. Skruostų raudonis dedamas paskutinis. Dirbtuvėje galioja taisyklė: pipyakas gauna raudonį tik tada, kai snukutis jau turi charakterį. Raudonis ant tuščio veido niekuo nepadeda.

5. Patikra ir įvaikinimas

Prieš fotografuojant žaislas pereina mielumo patikrą: siūlės patikrintos, snukutis patvirtintas, „sėdi tiesiai“ testas išlaikytas. Paskui jis gauna vardą, savo puslapį ir vietą lentynoje.

Kai kas nors jį priglaudžia, žaislas įdedamas į sandarų maišelį ir dėžutę, pridedama priežiūros instrukcija, o jo puslapis visam laikui pažymimas „Jau namie“. Kažkur ten kiekvienas kada nors pasiūtas pipyakas vis dar tarnyboje: palto kišenėje, ant pagalvės arba prižiūrėdama kažkieno darbo stalą.

Norite susipažinti su tomis, kurios dar laukia? Peržiūrėti žaislus.